Laikas nuo laiko įdomu pagalvoti ir pafantazuoti kas mūsų laukia ateityje. Gyvenimas, aplinka, technologijos keičiasi taip sparčiai.kad gali tik užjausti viduramažių gyventojus,turėjusius keletą amžių tenkintis vargana buitimi. Mūsų karta turi viską, bet neturi ir atkaklumo siekti. Tampame vartotojais , pilkais individais ir su įsivaizduojama demokratija…
Taigi realybėyra tokia,patogi buitimi bet nevisai graži mums kaip žmonėms…Vaikai, būdavo žaisdami smėlio dėžėse, statydami plasmasinių kareiviukų batljonus, rengdami lėles,įsikurdavome savo realybę…kur gažu, kur mes valdovai ar princesės, ar kur išdidūs kariai ir bebaimiai keliautojai… Ta vaikiška realybė formuuodavo ir puoselėdavo mūsų svajones, vaikiškus dar tikslus, padėdavo pagaliau laikinai pasprukti nuo kai kada griežto ir, dažnai mūsų vaikiškam naivumui, neįsivaizduojamo suaugusių žmonių gyvenimo ir taisyklių. Vaikiška virtuali realybė….
Ir jeigu peršoktume jau į dabartį, tai mūsų realybę jau formuoja TV, ziniasklaida ir internetas…Tiek kiek mes esame išsilavinę, tiek kiek mes patys sau leidžiame…Progresas aplinkui neįsivaizduojamas…Galiu bendrauti su visu pasauliu, galialiu sužinoti kas šiandien svarbaus nutiko Puerto Rike…Galiu, sėdėdamaspas draugą Prancūzijoje,dirbti savo virtuialiame ofise…
Šis amžius bus mūsų įžengimas į virtualų pasaulį palčiaja prasme. Virtualios parduotuvės, virtualūs draugai.. Internetas, tas įrankis, kuris negrįžtamai pakeis visų mūsų gyvenimus. Reikia tikėtis,kad ši virtuali realybė nebus blogesnė nei ta ,smėlio dežių karalystė mūsų vaikystėse.
